Gali būti keičiama žemės ūkio paskirties žemės pardavimo tvarka

Vyriausybė susirūpino, kad Lietuvoje spekuliuojama žemės ūkio paskirties žeme, ir bus papildomai derinama, kam savininkas turės pirmiausia parduoti žemės ūkio paskirties žemę.

Esą savininkas žemę galės parduoti ne tam, kas siūlo didesnę kainą, o pagal tam tikrą eiliškumą. Tačiau pirmadienį numatytą projekto aptarimą Ministrų Kabinetas atidėjo kitam posėdžiui, praneša LTV naujienų tarnyba.

Nelikus laisvos valstybės žemės, ūkininkai savo ūkius plečia pirkdami ją iš savininkų. Tačiau pastaruoju metu ūkininkai skundžiasi, kad vadinamieji „berniukai“ užbėga už akių ir pasiūlę savininkams didesnę kainą, nuperka sklypus.

Darbo grupė siūlo Vyriausybei nustatyti, kas pirmiausia gali įsigyti žemės iš savininkų. Pateikti 2 projektai. Pagal vieną jų, pirmiausia žemės galėtų pirkti sklypo bendrasavininkai (jų pirmenybę  numato ir Civilinis kodeksas), antras pretendentas – valstybės Žemės fondas, treti – gretimų sklypų savininkai, ketvirti – nuomojantys ir dirbantys žemę ūkininkai ir bendrovės.

Kitas projektas siūlo dirbančiuosius žemę atkelti į antrą eilės vietą, o Žemės fondą palikti ketvirtą.

Taip pat Vyriausybės pasitarime turėtų būti apsvarstyti ir kiti darbo grupės pasiūlymai, ribojantys spekuliaciją žemės ūkio paskirties žeme.

Dabar hektaro žemės ūkio paskirties žemės rinkos kaina, atsižvelgiant į derlingumą, svyruoja nuo 5 iki 10 tūkst. litų. Vidutiniškai Europos Sąjungos šalyse už hektarą mokama dešimteriopai daugiau.