|
|
Nekilnojamojo turto pardavėjai garsiai nesidžiaugia atsigaunančia rinka. Tačiau pašnabždomis išsiduoda matantys krizės pabaigos požymių. Ne, būsto kainos dar nekyla. Rinkos atsigavimą lemia pirkėjų aktyvumas.
Nekilnojamojo turto specialistams kalbant apie dažnėjančius sandorius, Centrinės hipotekos įstaigos duomenys jų pagausėjimo nerodo. Todėl galima daryti išvadą, kad nemaža dalis sandorių įvyksta už pirkėjų sutaupytus pinigus, nesiskolinant iš bankų ir jiems neįkeičiant perkamo turto. Centrinės hipotekos įstaigos direktoriaus Antano Barono teigimu, statistika rodo, kad 2010 metų sausio mėnesį įregistruota 21,6 proc. mažiau hipotekos lakštų, palyginti su 2009 metų sausio mėnesio duomenimis. Iki šių metų vasario vidurio įregistruota 1514 hipotekos lakštų. Pernai per pirmus du mėnesius tokių lakštų buvo įregistruota 2393. Tačiau pažvelgus į Hipotekos registre įregistruotas žymas apie hipotekos teisėjo priimtas nutartis parduoti įkeistą nekilnojamąjį daiktą iš varžytynių, šių metų skaičiai įspūdingesni už praėjusių. Antai tik per šių metų sausį iš varžytynių buvo teikta parduoti 39 privačių gyventojų butus. Per visus praėjusius metus tokių atvejų būta 91. Parduoti iš varžytynių privačių asmenų pastatus teismas per šių metų sausį priėmė 72 nutarimus. Per visus praėjusius metus tokių atvejų būta 195.Daugiausia teismo priimta nutarimų parduoti iš varžytynių žemės sklypus. Per pirmą šių metų mėnesį tokių atvejų įregistruota 116, o per visus praėjusius metus – 261. Visas turtas, kuris teismo nutarimu parduodamas iš varžytynių, gyventojų buvo įkeistas bankams. Įmonės taip pat netenka bankams įkeisto turto. Šių metų sausį Hipotekos registre įregistruotų žymų apie hipotekos teisėjo priimtas nutartis parduoti įkeistą nekilnojamąjį turtą iš varžytynių yra 3 butai, 10 pastatų, 47 patalpos, 73 žemės sklypai. Per visus praėjusius metus atitinkamai buvo 9 butai, 87 pastatai, 28 patalpos ir 169 žemės sklypai. Visas minėtas turtas buvo įkeistas bankams.
Nori šildytis savarankiškai
Šiais metais nekilnojamojo turto rinka atgis, tačiau būsto kainų šuolio tikrai nereikia laukti. Vidutinių ir smulkiųjų nekilnojamojo turto įmonių asociacijos prezidento Gedimino Bareikos įsitikinimu, būsto kainos į buvusias aukštumas grįš ne anksčiau kaip po dvejų metų. „Rinkos atsigavimo priežastys yra kelios. Pirmiausia kai kurie bankai jau aktyviau ėmė dalyti būsto kreditus. Jų palūkanos šiuo metu yra gerokai kritusios. O bene svarbiausia priežastis – kainos smukusios mažiausiai 35 proc. Pirkėjai, turintys galimybių, tuo nori pasinaudoti. Juk Vakarų Europoje jau regima krizės pabaiga“, – sakė G. Bareika.Žinoma, krizės pabaiga nereiškia, kad staiga vėl visiems ims puikiai sektis, nekilnojamąjį turtą pirkėjai šluos net neapžiūrėję. Tačiau verslininkas įsitikinęs, kad tos nekilnojamojo turto įmonės, kurios sugebėjo išlikti, jau tikrai nebepražus. Būsto pirkėjai šiuo metu bent jau sostinėje turi du atrankos kriterijus. Pirmiausia, kaip ir anksčiau, žiūrima į vietą. Į antrą vietą sugrįžo autonominio šildymo kriterijus – jis buvo aktualus maždaug prieš dešimtmetį. G. Bareikos teigimu, butai, kuriuose galima patiems įjungti ar išjungti šildymo katilus, apie 20 proc. brangesni už tuos, kuriems šildymas tiekiamas centralizuotai. Atspindys – kaimynai Šiais metais būsto kainos nustos kristi. Sandorių apimtis vargu ar smarkiai išaugs, rinka dar kurį laiką plūduriuos, nes nėra didesnių priežasčių jai suklestėti – tokių prognozių laikėsi SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. Jo skaičiavimais, kol tęsis šildymo sezonas, tol kainos dar gali mažėti. Pavasarį pokyčių neprognozuojama – kaip ir vasarą, kai būsto rinka apsnūsta. Rudeniop jau galimas nedidelis kainų poslinkis į viršų. „Tokias tendencijas atspindi mūsų kaimynai latviai ir estai. Visi teigiami ir neigiami rinkos procesai ten prasideda kiek anksčiau nei pas mus. Ir Latvijoje, ir Estijoje kainos nustojo kritusios, bent jau svarbiausiuose šių šalių miestuose“, – pastebi G. Nausėda. Tačiau šis reiškinys neturėtų būti didžiulio sandorių skaičiaus priežastis. G. Nausėdos teigimu, šiuo metu didesnė dalis būsto perkama imant iš bankų kreditus. O jiems gauti sąlygos yra pakankamai griežtos – ne tokios, kokios buvo iki krizės. Tad galimybe skolintis iš banko gali pasinaudoti toli gražu ne kiekvienas. Finansų analitikas nemano, kad šiemet gyventojų, tenkinančių bankų iškeltas sąlygas kreditams gauti, turėtų smarkiai padaugėti.
Medžioja didelius plotus
Nuo kitų metų užsieniečiams bus suteikta teisė Lietuvoje įsigyti žemės ūkio paskirties žemę. G. Nausėdos nuomone, kuo toliau, tuo daugiau atsiras norinčiųjų spekuliuoti šia aplinkybe. „Tai nėra labai galingas stimulas rinkai pakilti. Nekilnojamojo turto rinkoje negali būti oazių, kuriose verslas klestėtų, kai tuo pat metu kituose segmentuose tebesitęsia nuosmukis. Tai sunku įsivaizduoti“, – sakė G. Nausėda. Šiuo metu ypač paklausūs dideli žemės ūkio paskirties sklypai. Nekilnojamojo turto specialistas G. Bareika sakė, kad ieškoma 100 hektarų ar didesnių plotų. Deficitinėmis tapo buvusios fermos, ypač tos, kur šalia nėra gyvenamųjų namų. „Iš to matyti, kad žemės ūkio sektorius atgimsta“, – įsitikinęs G. Bareika. SEB banko prezidento patarėjas G. Nausėda mano, kad kai kurie gyventojai paprasčiausiai įžvelgė galimybę pasipelnyti. Dabar žemę pirkdami labai pigiai, jie tikisi netrukus ją parduoti brangiai. Viliamasi, kad užsieniečiai plačiai atriš piniginę ir puls pirkti žemės ūkio paskirties žemę. „Atsargiai vertinčiau tokius lūkesčius. Nemanau, kad užsieniečiai masiškai puls pirkti žemę. Aš nesiimčiau spekuliuoti žeme. Tačiau yra žmonių, kurie linkę išbandyti įvairias galimybes. Žemės ūkio paskirties žemės kainos šiuo metu tiesiog juokingos. Netgi mums, ką ir kalbėti apie užsieniečius, kuriems tokios kainos nesuvokiamos“, – kalbėjo G. Nausėda.
Verslui džiūgauti anksti
Sunkiausias metas nekilnojamojo turto prekyba užsiimančioms įmonėms – jau praeityje. Todėl jų veiklos, jeigu nekiltų vidinių įmonės problemų, rinka jau nebeturėtų paralyžiuoti. „To nepasakyčiau apie statybos bendroves. Rinka būsto pripildyta tiek, kad artimiausioje ateityje darbų gausos čia neįžvelgčiau. Pirmiausia reikia parduoti, kas yra pastatyta“, – teigė G. Nausėda. Su tokia nuomone nenorėjo sutikti bendrovės „Ober-Haus“ vadovas Vytas Zabilius. Jis pastebėjo, kad kai kurios butus statančios ir pardavinėjančios įmonės šiek tiek kilstelėjo būsto kainų kartelę. Tai padaryta nesavanaudiškai – rinka jau diktuoja tokias sąlygas. V. Zabilius išvardijo kelias bendroves, kurios pastarųjų mėnesių pardavimo rodikliais negalėjo skųstis. Tarp tokių – „Realco“, „Eika“, „Hanner“. „Tinkamai suprojektuoti ir pastatyti butai sulaukė susidomėjimo, pirkėjų jiems jau atsiranda. Nors pardavimai nėra tokie, kokių norėtų statytojai, galima manyti, kad sujudimas jau prasidėjo. Metų viduryje būsto rinka turėtų jau geriau įsisiūbuoti“, – prognozavo V. Zabilius. To nepasakytina apie komercines patalpas. Nekilnojamojo turto specialisto teigimu, šis segmentas dar nesulaukė pagerėjimo. Kada tai atsitiks – prognozuoti nesiryžtama.
www.delfi.lt
|
|
|
|
|
.jpg)
