Šių metų balandžio 11 d. delfi.lt tinklapis citavo žinomo ekonomisto, SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos žodžius apie žemės ūkio paskirties žemės paklausos padidėjimą.

 „Perku žemės ūkio paskirties žemę visoje Lietuvoje nuo 10 ha (sklypai gali būti apleisti, žemo našumo balo, kalvoti, nedeklaruoti, netinkami ūkininkauti)“, – tokio turinio skelbimų apstu internete ir regioninėje spaudoje. Kad žemės ūkio paskirties sklypai vis labiau domina spekuliantus, kurie vėliau tikisi tą žemę perparduoti, savo tradicinėje makroekonomikos apžvalgoje pastebi ir SEB bankas.

„Tokios, grynai spekuliatyvinio pobūdžio operacijos tikrai vyksta. Nieko rimto tuose plotuose nesitikima veikti, tiesiog perkama dėl šiuo metu mažos kainos, nes žemės ūkio paskirties žemė Lietuvoje yra tikrai nežmoniškai pigi palyginti su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis. Bet kuriuo atveju tai yra nepralošiamas biznis, tik klausimas, kaip greitai tą pelną ateityje bus galima realizuoti“, – DELFI sakė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda, nesiryžęs vertinti šio reiškinio masto.

Jo duomenimis, tokie pirkėjai suaktyvėjo pastarąjį pusmetį. Sklypais esą domisi ir didelės įmonės, ir fiziniai asmenys.

G. Nausėdos teigimu, Vakarų Europos šalyse žemės ūkio paskirties žemė yra nuo 10 iki 50 kartų brangesnė nei šiuo metu Lietuvoje. Po kelerių metų turėtų baigtis pereinamasis laikotarpis ir žemę Lietuvoje galės pirkti užsienio piliečiai.

Oficialios statistikos, kiek šiuo metu kainuoja žemės ūkio paskirties sklypai Lietuvoje, nėra, tačiau skelbimuose internete dažniausiai ieškoma pirkti žemės po 2-6 tūkst. Lt už hektarą.

Bendrovės „Miškų fondas“, tarpininkaujančios perkant ir parduodant sklypus, direktoriaus Gintauto Anužio duomenimis, ES vidutiniškai hektaras žemės ūkio paskirties žemės kainuoja 10 tūkst. eurų, o Lietuvoje ši kaina svyruoja apie 1 tūkst. eurų (apie 3500 Lt).

Jis DELFI sakė, kad šiuo metu dažniausiai žemės ūkio paskirties žemę perka ūkininkai, bet domisi ir verslininkai.

„Nei praėjusį rudenį, nei šią žiemą ši žemė nieko nedomino, o dabar, kai nusimato sėjos pradžia, atsirado kažkoks pagyvėjimas. Viena dalis pirkėjų yra ūkininkai, kurie seniai dirba žemę, o kita dalis yra jaunieji ūkininkai, kurie ieško pigesnių sklypelių. Mes orientuojamės į ūkininkus, būtent į tuos žmones, kurie tą žemę dirba. Žinoma, ne tik ūkininkai ją perka, yra žmonių, kurie investuoja, nes protinga investuoti į žemę, kuri šiuo metu Lietuvoje yra pigi“, – sakė jis.

Pašnekovo teigimu, spekuliantai „yra gana išprusę žmonės, su išlavinta intuicija“.

„Jie labai greitai pagauna geras idėjas ir nišas, kur galima uždirbti. Negalėčiau aš kategoriškai teigti, bet yra žmonių, kurie anksčiau dirbo su butais, namais, gyvenamosios paskirties sklypais, o dabar ieško naujų nišų, kaip užsidirbti“, – sakė jis.

Šiuo metu žemę Lietuvoje gali nusipirkti tik jos piliečiai, tačiau po 2014 m. ji taps prieinama ir užsieniečiams. Anksčiau buvo numatyta, kad šis ribojimas galios iki 2011 m., tačiau Žemės ūkio ministerijai pavyko išsiderėti, kad pereinamasis laikotarpis būtų pratęstas dar keleriems metams.

Straipsnis parengtas pagal www.delfi.lt straipsnį, publikuotą 2010.04.11