Įstatymai griauti lieps tik normas šiurkščiai pažeidžiančius objektus

     Nuo 2010 m. spalio 1 d. įsigaliosiančios Statybos įstatymo pataisos numato galimybę įteisinti savavališkai statomus ar jau pastatytus statinius. Tačiau tai nereiškia, kad bet koks statinys gali tapti teisėtas.

     „Jeigu pastatas tam tikroje vietoje iš principo gali stovėti, nepažeidžia bendrųjų, specialiųjų ir detaliųjų planų, kultūros paveldo, saugomų teritorijų apsaugos reikalavimų, tik savininkas pirma pastatė, o dokumentus norėjo susitvarkyti vėliau, pastatą bus galima įteisinti, – įstatymo pataisas aiškina Nijolė Vaičiūnaitė, advokatų kontoros „Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai LAWIN“ asocijuota teisininkė. – Jeigu pastatas tam tikroje vietoje iš principo negali stovėti ir statytojas visais atvejais nebūtų gavęs leidimo, tokį reikės nugriauti ir įsigaliojus šioms pataisoms.“ Labiausiai iš šių įstatymo pataisų išloš tie NT plėtotojai, kurie ekonomikos kilimo metu skubėjo statyti ir nenorėjo taikstytis su lėta biurokratine mašina, gaišti kelerių metų, kol gaus leidimus. „Rinkos kilimo metu buvo nemažai atvejų, kai plėtros bendrovės negalėjo laukti, kol bus sutvarkyti dokumentai. Taip pat įstatymas bus naudingas ir privatiems žmonėms, kurie pasistatė priestatą, sodo terasą ar apšiltino namus be leidimo“, – dėsto pašnekovė. Nuo 2006 metų pabaigos visi savavališki statiniai turėjo būti griaunami.

     Robertas Dargis, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas, sako, kad neteisėtas statybas iš tiesų paskatino gremėzdiška, perdėm biurokratizuota ir sudėtinga statybos leidimų išdavimo tvarka. „Žinoma, labai svarbu, kad būtų sudėti saugikliai dėl užstatymo saugomose teritorijose, taip pat labai svarbi pareigūnų, priimančių sprendimus, atsakomybė. Galiojanti praktika, kai savivaldybių išduotus statybos leidimus galima užginčyti prokuroro sprendimu inspiravo tokį reiškinį kaip legaliai pastatytos nelegalios statybos. Tai ydinga praktika ir patirtis, kurios padarinių likvidavimas gultų ant mokesčių mokėtojų pečių“, – tvirtina jis. LNTPA prezidentas nori tikėti, kad naujos pataisos suteiks daugiau tvarkos ir aiškumo, tačiau kol kas sunku vertinti, kaip jos veiks praktikoje. Tai priklausys nuo to, kaip jos bus suderintos su kitais teisės aktais, vykdomomis reformomis. „Galiojantis Statybos įstatymas buvo smarkiai kritikuojamas. Jeigu statytojas turėjo teisę statyti, tačiau nesilaikė šios teisės įgyvendinimo procedūrų, vis tiek pagal įstatymą privalėjo statinį griauti. Dabar numatyta, kad statytojas galės įteisinti savavališką statybą, tačiau tai priklausys nuo to, ar statyba yra galima ir neprieštarauja teisės aktams, taip pat ar statytojas sumokės įmoką už statybos įteisinimą“, – priduria Edita Bartulevičiūtė, advokatų kontoros „MAQS Law Firm“ advokato padėjėja.

     Specialistai aiškina, kad tais atvejais, kai statinys yra pastatytas ar statomas savavališkai – neturint statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, – statytojas turės pasirinkimo galimybę. Jis gali nugriauti statinį, išardyti savavališkai pertvarkytas statinio dalis arba įteisinti statybą, jeigu ji yra iš esmės galima toje vietoje. Įstatymo pataisos numato įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, ji gali svyruoti nuo 300 Lt iki pusės milijono, suma priklauso nuo savavališkai atliktų statybos darbų sąnaudų vertės. Ši įmoka bus apskaičiuojama pagal specialią formulę. Pavyzdžiui, jeigu statybos darbų kaina yra 0,5 mln. Lt, pagal formulę reikėtų mokėti 250.000 Lt įteisinimo įmoką. Taip pat numatytas ir dvejų metų lengvatinis savavališkų statinių įteisinimo laikotarpis – iki 2013-ųjų sausio įteisinimo įmokų nereikės mokėti. Asmenims, siekiantiems savo noru įteisinti savavališkas statybas, bus taikomos mažiausios administracinės baudos. Administracinę baudą teks mokėti visiems, kurie turėjo kreiptis dėl statybos leidimo, bet to nepadarė. Jeigu savavališkam statiniui leidimo gauti neįmanoma, pavyzdžiui, jis pastatytas kultūros paveldo teritorijoje, statinį griauti bus privalu ir tai padaryti statytojas turės per pusę metų. Nugriovimo terminą bus galima pratęsti dar 3 mėnesiams, o dėl svarbių priežasčių teismas galės nustatyti ir dar ilgesnį laikotarpį. Statytojas galės rinktis – ar nugriaus pats, ar griovimo darbų imsis valstybės institucija statytojo lėšomis. Tokiu atveju valstybė pasitelks antstolius. Jeigu nebus vykdomas teismo sprendimas nugriauti pastatą, už kiekvieną dieną iki nugriovimo dar reikės mokėti 200 Lt baudą. Tais atvejais, kai statinys statomas ar yra pastatytas turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą ir tik vėliau paaiškėja, kad jis buvo išduotas neteisėtai, pastato savininkas gali nugriauti statinį arba įteisinti statybą, jeigu ji iš esmės galima toje vietoje. Šiuo atveju įteisinimo įmokos mokėti nereikia, o institucijos, kurios neteisėtai išdavė statybą leidžiantį dokumentą, teismo įpareigojimu turi išduoti naują leidimą.